- žėlabnas
- מė̃labnas, -a adj. (1) NdŽ, KŽ, žėlãbnas, -à (4); L, Rtr gedulingas: Júoda bálta – žėlabnà marška Aln. Savo apmaudą išliejo ant galvos, katra buvo pridengta žė̃labna skara Skrb. Sako, ne tiktai žėlabną stalą ištaisydavo, bet ant nakties padėdavo visokių valgymų LMD(Tvr). Kavinė[je] užsako žėlabnùs pietus Bt.
žė̃labna n., žėlãbna: Juodu kastiumėliu einu, jau žėlãbna tenai Šmn. žėlabnaĩ adv.; Ds: Baltai parėdytas, žėlabnai užtiestas, šviesiamjam kardelyj – vardas pravardėlė BsO100. Veda širmą žirgą žėlabnai apdengtą S.Dauk. Atved žirgelį, žėlabnai rėdytą NS1345.
Dictionary of the Lithuanian Language.